Ar levandos gali padėti nuo nerimo?

Ar jaučiatės priblokšti ir nerimaujate? Ar bandėte tradicinius nerimo valdymo būdus, bet vis tiek jaučiatės nesmagiai? Jei taip, galbūt norėsite įtraukti levandas į savo kasdienybę. Daugybė tyrimų parodė, kad levandos turi raminantį poveikį kūnui ir protui, todėl sumažėja nerimo jausmas. Nuo aromaterapijos iki vietinio naudojimo yra įvairių būdų, kuriais levandos gali būti naudojamos nerimui valdyti.

Kas yra nerimas ir kokie jo simptomai?

Prieš gilindamiesi į ypatumus, kaip levandos gali padėti sumažinti nerimą, pirmiausia išnagrinėkime įvairias nerimo formas ir simptomus. Nerimas yra nerimo, nerimo ar baimės jausmas. Tai normali emocija, kurią kiekvienas patiria tam tikru savo gyvenimo momentu.

Tačiau kai kuriems asmenims nerimas gali tapti per didelis ir sekinantis, trukdantis kasdieniam darbui ir sukelti nerimą. Nerimo simptomai gali būti:

Neramumas

Neramumas arba užsikimšimo jausmas yra dažnas nerimo simptomas. Tai gali pasireikšti kaip sunku sėdėti ramiai arba atsipalaiduoti, nerimastingai kojose arba nesugebėjimu susikaupti ir susikaupti. Sunkiais atvejais šis nerimastingumas gali netgi sukelti tempimą ar nerimą.

Svarbu pažymėti, kad neramumas taip pat gali būti kitų sutrikimų, tokių kaip dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), simptomas. Tačiau nerimo kontekste jį paprastai lydi kiti simptomai, tokie kaip per didelis nerimas ir baimė.

Su nerimu susijusio neramumo gydymas dažnai apima terapijos ir vaistų derinį. Kognityvinė elgesio terapija (CBT) gali padėti asmenims atpažinti ir užginčyti neigiamus mąstymo modelius, kurie prisideda prie jų neramumo. Vaistai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir benzodiazepinai, taip pat gali padėti sumažinti neramumo simptomus ir pagerinti bendrą funkcionavimą.

Per didelis nerimas

Per didelis nerimas yra dažnas nerimo simptomas. Jai būdingas nuolatinis apsigyvenimas ties neigiamomis ar nerimą keliančiomis mintimis ir nesugebėjimas šių minčių kontroliuoti ar sustabdyti.

Šis per didelis nerimas dažnai gali sukelti nerimą, dirglumą, susikaupimo sutrikimus ir miego sutrikimus. Tai taip pat gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip raumenų įtampa ir galvos skausmas. Svarbu kreiptis pagalbos į specialistą, jei per didelis nerimas trukdo kasdieniam darbui arba sukelia didelių kančių.

Nesugebėjimas susikaupti

Kitas dažnas nerimo simptomas – nesugebėjimas susikaupti. Tai gali pasireikšti kaip sunku sutelkti dėmesį į užduotis, per didelis išsiblaškymas arba bendras psichikos miglos jausmas. Šie simptomai gali labai paveikti kasdienę veiklą ir produktyvumą.

Manoma, kad šis simptomas atsiranda dėl organizmo kovos ar bėgimo reakcijos. Kai žmogus patiria nerimą, jo kūnas išskiria streso hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai gali sukelti fizinius pokyčius, tokius kaip greitas širdies susitraukimų dažnis ir padidėjusi raumenų įtampa, tačiau jie taip pat turi įtakos pažinimo procesams, tokiems kaip dėmesys ir koncentracija.

Be to, nerimas dažnai sukelia pernelyg didelį atrajojimą ir nerimą keliančias mintis, kurios gali dar labiau trukdyti gebėjimui sutelkti dėmesį į atliekamas užduotis.

Su nerimu susijusių koncentracijos sunkumų gydymas paprastai apima vaistų ir terapijos metodų, tokių kaip kognityvinė elgesio terapija ir sąmoningumo metodai, derinį. Gydymas gali labai pagerinti gebėjimą susikaupti ir veikti kasdieniame gyvenime.

Lenktynių mintys

Lenktynės mintys, taip pat žinomos kaip „atrajojimas“, yra dažnas nerimo simptomas, kai žmogus patiria nuolatinių ir nekontroliuojamų minčių ar psichinių vaizdų. Šios mintys dažnai sukasi apie konkrečią temą ar problemą ir gali sukelti pernelyg didelį nerimą ir kančią.

Kai kurios galimos lenktynių minčių priežastys gali būti per didelis stresas, tam tikri vaistai ar medžiagos ir tam tikros sveikatos būklės. Kai kuriais atvejais lenktyninės mintys taip pat gali būti psichikos sveikatos sutrikimo, pvz., obsesinio-kompulsinio sutrikimo ar bipolinio sutrikimo, simptomas.

Lenktynių minčių gydymas dažnai apima terapiją, vaistus ir savipagalbos strategijas. Terapija gali padėti asmenims atpažinti ir užginčyti savo neigiamus mąstymo modelius ir ugdyti gebėjimus valdyti simptomus. Vaistai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), taip pat gali padėti sumažinti lenktynių mintis. Be to, atsipalaidavimo technikų praktika ir reguliari mankšta gali padėti sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.

Greitas širdies ritmas

Greitas širdies susitraukimų dažnis arba tachikardija yra dažnas fizinis nerimo simptomas. Taip nutinka todėl, kad organizmas pereina į „kovok arba bėk“ režimą, išskirdamas streso hormonus, tokius kaip adrenalinas, kurie padidina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį.

Ši reakcija skirta paruošti kūną fiziniams veiksmams, tačiau nerimo atvejais jis suveikia be jokios realios fizinės grėsmės. Sunkiais atvejais greitas širdies susitraukimų dažnis gali sukelti krūtinės skausmą arba dusulį. Tai taip pat gali būti kitų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, veiksnys.

Pagrindinio nerimo gydymas gali padėti sušvelninti greito širdies susitraukimų dažnio simptomus kartu su atsipalaidavimo metodais ir reguliaria mankšta. Svarbu pasikalbėti su gydytoju, jei simptomai išlieka arba pablogėja.

Prakaitavimas

Prakaitavimas yra dažnas fizinis nerimo simptomas. Taip yra todėl, kad nerimo akimirkomis suaktyvėja kūno kovos arba bėgimo reakcija. Dėl to organizmas išskiria streso hormonus, įskaitant adrenaliną, o tai gali paskatinti širdies susitraukimų dažnį ir prakaitavimą.

Kai kuriais atvejais per didelis prakaitavimas gali būti sveikatos būklės, vadinamos hiperhidroze, požymis, kurį reikia gydyti medicinos specialistu. Svarbu pažymėti, kad ne visas prakaitavimas būtinai yra nerimo simptomas; taip pat gali atsirasti dėl fizinio krūvio ar buvimo šiltoje aplinkoje.

Intensyvi baimė

Stipri baimė yra dažnas nerimo simptomas ir gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant baimę dėl konkrečių situacijų ar objektų, baimę prarasti kontrolę arba bendrą baimės ar baimės jausmą. Ši baimė gali sukelti vengimo elgesį ir dar labiau sustiprinti nerimą.

Svarbu ieškoti profesionalios pagalbos valdant stiprią baimę ir šalinant pagrindinę nerimo priežastį. Kognityvinė-elgesio terapija ir vaistai gali padėti sumažinti stiprią baimę ir valdyti nerimo simptomus.

Dusulys

Dusulys arba jausmas, kad negalite atgauti oro, yra dažnas nerimo simptomas. Taip yra todėl, kad kai patiriame nerimą, mūsų kūnas patenka į „kovok arba bėk“ būseną, kurios metu mūsų kvėpavimas tampa greitesnis ir paviršutiniškas. Tai taip pat gali sukelti hiperventiliaciją, o tai dar labiau prisideda prie jausmo, kad negalite tinkamai kvėpuoti.

Sunkiais atvejais dusulys gali būti net panikos priepuolių simptomas. Panikos priepuolio metu kūnas patiria intensyvų baimės ir streso hormonų antplūdį, dėl kurio atsiranda greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas. Dėl to asmuo gali jaustis taip, lyg jis dūsta arba negauna pakankamai oro.

Svarbu pažymėti, kad dusulys taip pat gali būti kitų sveikatos sutrikimų, pvz., astmos ar širdies problemų, simptomas. Visada svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei jaučiate nuolatinį ar stiprų dusulį.

Galvos svaigimas

Galvos svaigimas yra nerimo simptomas, kurį gali sukelti hiperventiliacija, kuri atsiranda žmogui per greitai ir paviršutiniškai kvėpuojant. Dėl to gali sumažėti anglies dioksido kiekis kraujyje ir atsirasti tokių simptomų kaip galvos svaigimas, galvos svaigimas ir dilgčiojimas rankose ir kojose. Sunkiais atvejais tai taip pat gali sukelti alpimą. Tai yra…