Kodėl jaučiatės taip, tarsi jums būtų reikalingas kieno nors apkabinimas
Apsikabinimas žmones atpalaiduoja ir ramina. Apsikabinimai iš tikrųjų yra naudingi sveikatai, o mokslas įrodo, kodėl apsikabinimai ir prisilietimai yra gydomieji.
Straipsnis pradedamas garsiuoju Harlow eksperimentu apie prisilietimus, tada aptariama, kaip apkabinimai mažina stresą ir didina laimę. Sužinokite, kas nutinka, kai jus apkabina nepažįstami ir mylimi žmonės. Toliau straipsnyje aptariama, kaip apkabinimai gerina jūsų savijautą, veikia konfliktus ir stiprina imunitetą. Pabaigoje aptariama savęs apkabinimo nauda.
Garsusis vielos motinos eksperimentas
Haris Harlou sukūrė tyrimą, kurio metu iš biologinių motinų atėmė rezus beždžiones. Tada jis pasiūlė beždžionių jaunikliams rinktis iš dviejų variantų. Vienas pasirinkimas buvo frotinis motinos pakaitalas, kuris neduodavo maisto; kitas pasirinkimas buvo vielos motina, kuri duodavo maisto1.
Įdomu tai, kad beždžionių jaunikliai daugiau laiko praleido su minkšto audinio motina, nors ji neteikė maisto. Mažyliai beždžioniukai, kurie maitinosi pas vielos motiną, pavalgydavo, bet paskui greitai grįždavo prisiglausti prie medžiaginės motinos. Mokslininkai padarė išvadą, kad motinos ir vaiko sąveika nėra vien tik maisto teikimas.
Kai jaučiate poreikį būti apkabinti, norite tokio pat „kontaktinio komforto”, kokio troško šios beždžionės ir žmonių kūdikiai. Tai fiziškai ir emociškai labai svarbu kūdikio psichologinei raidai. Mums, suaugusiesiems, apkabinimas ar taktilinis stimuliavimas iš mums rūpimo žmogaus suteikia artumo ir geros savijautos jausmą.
Kas yra hafefobija?
Apsikabinimai mažina stresą ir didina laimę
Ne visiems patinka būti apkabintiems ar liečiamiems vienodai. Tačiau apskritai teigiamas fizinis kontaktas gali veiksmingai sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Vienatvės jausmas ir patiriamas lėtinis stresas galiausiai gali būti žalingas.
Apsikabinimai mažina kortizolio, kuris kartais vadinamas „streso hormonu”, kiekį jūsų organizme. Apsikabinimai netgi mažina kraujospūdį ir širdies ritmą. Kartu nuostabus apkabinimas su šeimos nariu ar draugu taip pat sustiprins neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, kiekį jūsų organizme. Dopaminas kartais vadinamas „laimės hormonu”.
Apsikabinimai yra viena iš pozityvaus fizinio kontakto formų. Kiti būdai – laikymasis už rankų, glostymas ir gydomasis masažas. Puoselėjantys prisilietimai ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu padeda mūsų jaunystei reguliuoti emocijas. Esant dideliam meilės kupinų apkabinimų ir fizinio kontakto kiekiui, kūdikiai ir maži vaikai sveikai vystosi.
Nepažįstamų ir mylimų žmonių apkabinimai
Ar nepažįstamo žmogaus apkabinimai gali turėti teigiamos naudos? Naujausiame žurnalo „Comprehensive Psychoneuroendocrinology” numeryje paskelbtame tyrime2
prisilietimas ir apkabinimas davė teigiamų rezultatų net tada, kai apkabino nepažįstami žmonės. Apsikabinimai sumažino kortizolio reakciją į stresą ir turėjo raminamąjį poveikį.
Apsikabinimai ir prisilietimai veikė kaip tam tikras socialinis saugumo signalas. Jie mažino baimę ir stresą bei suteikė dalyviams jausmą, kad viskas gerai. Mokslininkai mano, kad save raminantys prisilietimai ir apkabinimai yra potencialiai galingi būdai, padedantys žmogui apsisaugoti nuo streso ir sustiprinti atsparumą.
Tikėtina, kad romantiško partnerio prisilietimas būtų dar malonesnis nei nepažįstamojo apkabinimas. Dėl bendros poros istorijos, emocinio artumo ir seksualinio intymumo greitas apkabinimas virtuvėje prieš vienam iš jūsų išvykstant į darbą gali reikšti dar daugiau nei apkabinimas iš žmogaus, kurio gerai nepažįstate arba visai nepažįstate.
Kas yra fizinio prisilietimo meilės kalba?
Apsikabinimai gerina savijautą
Apsikabinimas pakelia nuotaiką. Jei jaučiatės izoliuoti arba išgyvenate sunkų laikotarpį, apkabinimas išskiria endorfinų. Endorfinai yra natūralūs organizmo skausmo malšintojai. Šie neuromediatoriai didina mūsų malonumo jausmą.
Endorfinų išsiskyrimas paprastai siejamas su intensyvių fizinių pratimų padariniais. Tačiau endorfinai išsiskiria įvairiais būdais. Jie yra laimės stimuliatoriai, kurie mus nuo skausmo perkelia į malonumą.
Nors atrodo, kad tai tik paprastas, meilus mylimo žmogaus gestas, apkabinimas taip pat padidina mūsų oksitocino, „prisiglaudimo hormono”, kiekį. Oksitocinas padeda mums užmegzti ryšį su kitais ir mažina streso hormono noradrenalino kiekį.
Nors šeimos nario ar partnerio apkabinimas grįžus namo gali atrodyti smulkmena, sveikas prisilietimas yra tarsi mus jungiantys klijai. Jis yra mūsų fizinės, psichologinės ir emocinės gerovės pagrindas. Apsikabinimai iš tikrųjų stiprina mūsų santykius ir ryšį su kitais žmonėmis.
Apsikabinimai ir asmeniniai konfliktai
Mūsų ryšys su kitais kartais būna konfliktiškas. Apsikabinimai netgi padeda mums tarpasmeninių konfliktų metu. Neseniai atliktame tyrime3 mokslininkai 14 dienų iš eilės kiekvieną vakarą apklausė 404 suaugusiuosius būtent apie „jų konfliktus, apkabinimų gavimą ir teigiamą bei neigiamą poveikį”.
Tyrimo rezultatai atitiko jo hipotezę, kad apkabinimai apsaugo nuo žalingų mūsų emocijų pokyčių, kai patiriame tarpasmeninį konfliktą.
Keista, kad poveikis išliko net ir kitą dieną. Gavę apkabinimą tą dieną, kai su kuo nors konfliktuojame, jaučiamės gerai. Tačiau vien apkabinimas iš tikrųjų pagerino kitos dienos neigiamą poveikį (t. y. jūsų emocijas).