Kasdienė meditacija | Miegas

Vos kelios minutės per dieną meditacijos gali labai pakeisti jūsų gyvenimą. Šios senovinės praktikos nauda svyruoja nuo streso, nerimo ir kitų psichinės sveikatos sutrikimų simptomų mažinimo iki fizinės sveikatos gerinimo ir dvasinio sąmoningumo bei ryšio su visata stiprinimo.

Kad ir kokie būtų jūsų meditacijos tikslai, tai padaryti kasdieniu įpročiu gali būti sudėtinga. Šiuolaikinis gyvenimas yra užimtas ir skatina visą grafiką. Kasdien rasti laiko meditacijai nėra lengva, bet svarbu. Norėdami paskatinti kasdienį įprotį, sužinokite daugiau apie meditaciją, kaip ji bus naudinga jūsų gyvenimui ir visas skirtingas rūšis, kurias galite išbandyti.

Pasinaudokite šiais patarimais, kad surastumėte tarpininkavimo vietą savo gyvenime ir tvarkaraštyje. Kuo daugiau praktikuosite meditaciją, tuo didesnė nauda ir tuo lengviau bus padaryti ją prioritetu.

Kas yra Meditacija?

Meditacija yra senovės praktika. Daugelis žmonių yra apie tai girdėję, bet nesupranta, ką reiškia medituoti ar imtis kasdienės praktikos. Meditacijos istorija yra ilga ir su dvasinėmis ištakomis. Iš pradžių buvo siekiama gilinti dvasingumą ir priartėti prie dieviškojo, tačiau šiandien dauguma žmonių tai naudoja psichinės sveikatos tikslais.

Medicinoje meditacija laikoma proto ir kūno praktika, kuri papildo tradicinę priežiūrą. Nors yra daug būdų medituoti, visos praktikos turi bendrų veiksnių:

Sutelktas dėmesys
Susikaupęs, atsipalaidavęs kvėpavimas
Ramus protas
Rami vieta, kuri nesiblaško
Patogi padėtis
Noras būti atviram patyrusiems

Meditacijos rūšys

Nors visos meditacijos turi bendrų bruožų, yra keletas būdų, kaip tai padaryti. Kurdami savo kasdienę praktiką, išbandykite įvairius meditacijos tipus, kad surastumėte tai, kas jums labiausiai tinka.

Galite pastebėti, kad tik vienas meditacijos stilius duoda geriausius rezultatus, arba galite mėgautis įvairiais būdais. Nėra teisingo ar neteisingo būdo medituoti.

Mindfulness meditacija

Vis labiau populiarėjanti sąmoningumo praktika kyla iš budizmo tradicijos. Pagrindinis šio stiliaus dėmesys skiriamas dabarties momento suvokimui, o ne mąstymui apie praeitį ar ateitį.

Sąmoningumas reiškia atkreipti dėmesį į tai, kaip šiuo metu jaučiatės ir jaučiate. Kai mintys sklinda jūsų galvoje, jūs jas atpažįstate be sprendimo ir tada paleidžiate. Sąmoningumas nėra tas pats, kas sąmoningumo meditacija, tačiau jie abu eina koja kojon.

Mindfulness praktika yra paprasta, bet nebūtinai lengva. Daugelis žmonių stengiasi nesigilinti į praeitį ar ateitį, tačiau būtent todėl sąmoningumo meditacija yra tokia naudinga. Tai treniruoja jūsų smegenis išlikti akimirkoje, o tai naudinga psichinei sveikatai.

Mantros meditacija

Mantrų naudojimas, kaip ir meditacija, yra senovės praktika. Tai apima žodžio ar frazės kartojimą medituojant. Mantra neturi nieko reikšti. Pavyzdžiui, dažnai naudojamas senovės terminas Om. Jis laikomas dvasiniu visatos garsu, o ne žodžiu tradicine prasme.

Žodžio ar garso pakeitimas, pvz., Om, gali padėti susikaupti, kaip tai daro objektas ar mintis sutelktoje meditacijoje. Tai taip pat gali būti frazė, padedanti nustatyti ketinimą, pavyzdžiui, ugdyti pasitikėjimą savimi ar empatiją.

Sutelkta meditacija

Norėdami atlikti sutelktą meditaciją, susikoncentruokite į vieną dalyką. Tai gali būti vaizdas, žodis, jūsų kvėpavimas arba kažkas, ką liečiate, pavyzdžiui, maldos karoliukai. Norėdami atlikti sutelktą meditaciją, galite naudoti bet kurį iš penkių pojūčių. Nors iš pradžių sunku, kuo daugiau atliekate tokią meditaciją, tuo lengviau susikaupti. Išbandykite, jei norite pagerinti savo gebėjimą sutelkti dėmesį ir išlaikyti dėmesį kitose savo gyvenimo srityse.

Judėjimo meditacijos

Daugelis meditacijos praktikų apima sėdėjimą ramybėje, tačiau tai nėra būtina. Išbandykite judesio meditaciją, jei sunkiai sėdite ramiai arba būdami aktyvūs atrandate daugiau ramybės. Pavyzdžiui, joga, tai chi ir qigong. Yra keletas skirtumų, tačiau šios meditacijos rūšys apima švelnius judesius ir sutelktą kvėpavimą.

Taip pat galite medituoti judėdami kitais būdais, pavyzdžiui, vaikščiodami ar dirbdami sode. Bet koks paprastas judesys gali padėti sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką, kvėpavimą ir tai, kaip jaučiasi jūsų kūnas judant.

Vizualizacinė meditacija

Nors kai kuriomis meditacijomis siekiama visiškai išvalyti protą, vizualizacijos meditacijos metu tikslas yra pavaizduoti scenarijų, aplinką ar konkretų vaizdą. Galite tiesiog naudoti vizualizaciją norėdami atsipalaiduoti, kažkam pasiruošti ar pasiekti tikslą. Tai jau seniai populiaru sporte. Sportininkai ruošiasi ir pagerina pasirodymą vizualizuodami savo kūną, judantį per įvykį ar žaidimą.

Kūno skenavimas ir progresyvus atsipalaidavimas

Meditacijos, orientuotos į kūną, padeda išlikti dabartinėje akimirkoje. Kūno skenavimo metu atkreipiate dėmesį į pojūčius kiekvienoje dalyje, po vieną. Laipsniško atsipalaidavimo metu jūs įtempiate ir atpalaiduojate kiekvieną kūno raumenį, vėl po vieną.

Gerumo ir užuojautos meditacija

Šios meditacijų rūšys išsiskiria savo tikslais. Taip pat žinoma kaip meilės ir gerumo meditacija, ši praktika apima užuojautą, meilę sau ir empatiją, siekiant sustiprinti juos savo gyvenime. Jei norite būti gailestingesnis kitiems ar sau, tai padės.

Vadovaujama meditacija

Kiekvienas gali turėti naudos iš vadovaujamos meditacijos, tačiau šis stilius naudingas naujokams. Norėdami atlikti šią meditaciją, klausykite ką nors, kaip jis nukreipia jūsų mintis ir veiksmus. Jei nesate tikri, nuo ko ir kaip pradėti, „ Miegas“ raskite visų tipų vadovaujamas meditacijas.

Beveik bet kokio tipo meditacija gali būti vadovaujama. Pavyzdžiui, raminantis balsas gali nukreipti jus per atpalaiduojančią vizualizaciją, kad sumažintumėte stresą, arba švelniais judesiais judančiam meditavimui.

Tai tik keletas įprastų ir populiariausių meditacijų. Yra daug kitų formų, todėl ištirkite savo galimybes ir atraskite tai, kas jums labiausiai tinka ir padės to laikytis kasdien.

Kokie yra kasdienės meditacijos privalumai?

Kodėl šiai ramiai praktikai turėtumėte skirti laiko kasdien? Tyrimai rodo, kad meditacija turi daug naudos. Nuo lėtinio skausmo valdymo iki gyvenimo su mažesniu nerimu, meditaciją įtraukę į kasdienę veiklą pagerinsite bendrą savijautą.

Sumažinti streso lygį

Daugelio tyrimų duomenimis, meditacija padeda sumažinti stresą. Tiksliai nežinoma, kaip tai padeda sumažinti stresą, tačiau tikriausiai veikia keli veiksniai. Kai medituojate, susikoncentruojate į ką nors dabarties akimirką, pavyzdžiui, į kvėpavimą ar vadovaujamus vaizdus.

Tai darydami užblokuojate lenktyniaujančias mintis, ypač apie praeitį ar ateitį, kurios sukelia stresą ir nerimą. Meditacijos tikslas yra nuraminti ir atpalaiduoti protą ir kūną.

Tai sukelia fizinę organizmo reakciją, mažina kortizolio kiekį, kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį – visus streso žymenis. Meditacija gali sumažinti jūsų stresą šiuo metu, bet taip pat padėti jums geriau susidoroti su stresu, kuris kils ateityje.

Stresas sukelia kortizolio kaupimąsi ir uždegimą visame kūne. Tai gali prisidėti prie sveikatos sutrikimų ir fizinių simptomų, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą ir fibromialgiją. Kontroliuodami ir mažindami stresą medituodami galite sumažinti tokių ligų simptomus ir epizodus.

Valdykite ir sumažinkite nerimą

Nerimas dažnai atsiranda po streso, bet jei turite nerimo sutrikimą, jaučiate nerimą neproporcingą jūsų situacijai. Gali būti sunku gyventi su pernelyg dideliu nerimu, tačiau meditacija padeda. Tyrimai rodo, kad žmonėms, turintiems didesnį nerimo lygį, meditacija yra naudingesnė.

Atrodo, nesvarbu, kokia yra nerimo priežastis. Pavyzdžiui, žmonės, kenčiantys nuo lėtinio skausmo, kenčiantys nuo nerimo ir kitų psichinės sveikatos simptomų, turi naudos iš meditacijos. Įtemptą darbą dirbantys darbuotojai reguliariai medituodami atranda nerimą.

Pagerinti emocinę sveikatą

Kol…