Kodėl mes svajojame? – 10 svajonių teorijų ir viskas, ką reikia žinoti

Kodėl sapnuojame miegodami?

Ar ši mintis kada nors šovė į galvą? Taip, aš irgi apie tai galvojau.

Nors nėra aiškaus atsakymo, yra įvairių sapnų tyrimų ir teorijų, paaiškinančių sapnų tikslą. Tai gali būti dėl mūsų emocinių jausmų, traumuojančių išgyvenimų ar mūsų troškimų.

Tačiau labai svarbu prisiminti savo sapnus, jei norite sužinoti tikrąją jų prasmę. Turėdami išsamią informaciją apie savo sapną, pagaliau galėsite interpretuoti žinią, kurią sapnas jums perduoda.

Nors galite rasti savo sapno interpretaciją, pagrindinis klausimas išlieka tas pats…

Tai yra,

Kodėl mes sapnuojame? (Kodėl žmonės sapnuoja?)

SANTRAUKA
Nors nėra konkrečių tyrimų, kurie nustatytų sapnų priežastį, kai kurie tyrimai rodo, kad tai padeda apdoroti informaciją ir susidoroti su emocijomis.

Jei ko nors paklausite sapno apibrėžimo, dauguma jums pasakys, kad tai tik haliucinacijos ar įsivaizdavimai. Šie sapnai atsiranda miego ciklo REM stadijoje.

Giliausiai miegame greito akių judėjimo (REM) miego metu. Štai kodėl sunku prisiminti visas mūsų gilaus miego sapnų detales.

Jau žinome, kad sapnai vaidina svarbų vaidmenį mūsų kraujospūdžiui, smegenų aktyvacijai, medžiagų apykaitos reguliavimui ir kai kuriems kitiems aspektams. Tačiau mokslininkams vis tiek sunku paaiškinti jo vaidmenį.

Mūsų mintys turi tam tikrą logiką, kai esame pabudę. Bet kai mes miegame, nors mūsų smegenys yra aktyvios, jūsų sapnai kartais neturi prasmės. Taip gali būti todėl, kad mūsų smegenyse emocijų centrai sukelia sapnus, o ne logines priežastis.

Nors jokie sapnų tyrimai to nepatvirtina, matyti, kad sapnai dažniausiai yra pagrįsti jūsų kasdienine veikla, mintimis ar kitomis realaus gyvenimo problemomis. Vis dėlto yra keletas populiarių teorijų, kurios bando interpretuoti jūsų sapnų vaidmenį.

Taigi, nieko nelaukdami, pasinerkime tiesiai į tai.

Koks sapnų tikslas? (Koks yra sapnų vaidmuo?

Kaip sakiau aukščiau, nėra jokio konkretaus mokslinio tyrimo, kuris padėtų nustatyti priežastį, kodėl žmonės sapnuoja.

Tiesą sakant, nors kai kurie tyrimai rodo, kad sapnai yra naudingi jūsų psichinei, emocinei ar net fizinei gerovei, kai kurie mokslininkai mano, kad sapnai neturi jokio tikslo.

Tačiau čia yra keletas teorijų, kurios atskleidžia sapnų funkciją.

1. Tai reiškia nesąmoningus jausmus

– Sapnų atšokimo teorija

Sapnų atšokimo teoriją sukūrė Sigmundas Freudas. Jis sakė, kad sapnai yra žmogaus nesąmoningų troškimų, norų, motyvų ir mąstymo procesų reprezentacija.

Freudas tikėjo, kad žmones valdo jų agresyvūs ir seksualiniai instinktai, kurie ilgą laiką buvo slopinami.

Nors praeityje kelios Freudo teorijos buvo atmestos, Dream Rebound teorija buvo paremta moksliniais tyrimais, pagal kuriuos minčių slopinimas gali sukelti sapnus.

2. Padeda apdoroti informaciją

– Aktyvacijos-sintezės teorija

Šią sapnų teoriją išvedė J.Allanas Hobsonas ir Robertas McCarley. Sakoma, kad mūsų REM miego metu mūsų smegenyse suveikia migdolinis kūnas ir hipokampas.

Šios smegenų dalys siunčia elektrinius impulsus, kurie padeda kaupti atsitiktines mintis, prisiminimus, vaizdus, ​​įvykius, kuriuos matote sapnuose.

Po to, kai pabundame, aktyvios smegenys renka šią informaciją, kad sudarytų nuoseklų pasakojimą. Tai leidžia mums lengviau suvokti informaciją.

Trumpai tariant, sapnai sujungia atsitiktines mintis, kurios atsiranda mūsų sapnuose, o tada jas logiškai analizuoja mūsų budrus protas.

Taip sapnai priverčia svajotoją užmegzti naujus ryšius, semtis įkvėpimo iš vaizdų formuoti naujus, o taip pat lavina kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.

3. Padeda atminti

– Informacijos apdorojimo arba saviorganizacijos teorija

Informacijos apdorojimo teorija teigia, kad miegas padeda apdoroti praėjusios dienos duomenis ir prisiminimus. Kai kurie sapnų ekspertai sapnavimą taip pat vadina – patirties apdorojimo šalutiniu produktu.

Ši sapnų teorija rodo, kad sapnai padidina jūsų atminties galią. Tai padeda filtruoti svarbius ir nesvarbius prisiminimus.

Galite saugoti svarbius, o nereikalingus bus lengva išmesti. Sapnai taip pat padeda supaprastinti sudėtingas mintis ir išspręsti emocines bėdas.

Tyrimai rodo, kad sapnavimo fazės metu arba REM miego metu galime rasti žemo dažnio teta bangas, kurios yra aktyvios priekinėje skiltyje.

Paprastai tai pastebima, kai žmonės mokosi, įsimena arba saugo tam tikrą informaciją savo pabudimo gyvenime. Taigi galime daryti išvadą, kad sapnai taip pat padeda mums apdoroti informaciją.

Sapnų tyrimai rodo, kad jei prieš miegą sužinosite naujos informacijos, ji turės daugiau prisiminimo vertės. Vis dar nesuprantama, kaip atminties ir prisiminimo vertė yra susijusi su sapnais. Tačiau viena aišku, kad sapnai neleidžia gauti nereikalingos informacijos, kuri trukdo atmintims ir mokymuisi.

4. Palengvina kūrybiškumą

– Sapnavimo kūrybiškumo teorija

Sapnai išsprendžia jūsų problemas ir ugdo jūsų kūrybiškumą. Jei esate menininkas, galbūt dažnai pabudote su nuostabia savo meno kūrinio idėja.

Taip yra todėl, kad kai sapnuojate, jums leidžiama klajoti, kur tik norite. Nėra ribų. Taigi, galite ištirti savo neribotas galimybes.

Realiame gyvenime tu galvoji protu ir stengiesi visame kame išsiaiškinti logiką. Tai apriboja jūsų kūrybiškumą. Bet kai išminsite savo „kūrybines“ sapnus, sukuri tai, ko pasaulis dar nematė… ir galiausiai atrandi savo „aha“ akimirką.

Tiesą sakant, moksliniai tyrimai taip pat teigė, kad „sapnavimas“ yra veiksmingas kūrybinio mąstymo skatintojas.

5. Žmogaus realaus gyvenimo atspindys

– Tęstinumo hipotezė

Galbūt girdėjote žmones sakant, kad sapnai yra jūsų tikrojo gyvenimo atspindys. Tai patvirtina tęstinumo hipotezė. Sakoma, kad sapnai nerodo tiesioginio jūsų gyvenimo įvykių atkartojimo, o padalija jį į skirtingus fragmentus.

Išsamiau ištyrus paaiškėja, kad ne REM miegas daugiausia apima jūsų įprastinius dalykus. Tačiau REM miegas labiau susijęs su jūsų emocijomis ir prisiminimais. Štai kodėl sapnas, primenantis REM miego procesą, yra lengvesnis nei ne REM miegas.

Šie realūs įvykiai yra tikslingai suskaidyti, kad galėtume išmokti naujų dalykų ir išsaugoti juos ilgalaikėje atmintyje. Tačiau vis dar nežinome, kodėl vieni prisiminimai sapnuose pasirodo dažniau nei kiti.

6. Traukiniai kovai ir skrydžiui

– Grėsmių modeliavimo teorija

Amygdala yra mūsų smegenų dalis. Šis migdolinis kūnas yra atsakingas už „kovok arba bėk“ atsaką. Teorija teigia, kad ši smegenų dalis yra aktyvesnė, kol mes miegame. Taip sapnuojant smegenys moko mus susidoroti su baimingomis situacijomis.

Tai gali būti įprasta baimė nukristi iš aukščio arba naudotis prausykla viešai. Jei bijote egzaminų, sapnas gali būti susijęs su jūsų egzaminais.

Priklausomai nuo jūsų baimės, jūs galite sapnuoti apie pabėgimą nuo ko nors arba įeiti į viešą vietą nuogas, arba neišlaikyti egzamino.

Laimei, smegenų kamienas siunčia signalus, kaip atpalaiduoti raumenis REM miego metu, kad miegodami nepabėgtumėte ir niekam netrenktumėte.

Vadinasi, sapnai verčia mus praktikuoti išgyvenimo įgūdžius, kad kai įvyksta tikrasis scenarijus, mūsų protas jau būtų paruoštas.

7. Susiduria su emocinėmis dramomis

– Emocinio reguliavimo teorija

Sapnai padeda realiame gyvenime susidoroti su emocinėmis problemomis. Jūsų pabudimo gyvenime gali nutikti tiek daug dalykų, kad nespėjote susitvarkyti.

Kai slopiname savo emocijas, jos linkusios mus apsunkinti, nes mes jų dar neapdorojame. Taigi sapnai padeda mums juos apdoroti REM miego metu.

Tyrimai rodo, kad kuo daugiau REM miego, tuo daugiau emocijų apdorojate.

Taip yra todėl, kad sapnuose jūsų smegenys susidoroja su kritinėmis emocijomis ir užmezga ryšius, kurių negalėtumėte užmegzti pabudę.

Kaip jau sakiau, migdolinis kūnas ir hipokampas yra mūsų smegenų dalys, kurios aktyvuojasi miego metu. Jie padeda kondensuoti ir apdoroti informaciją kartu perkelia ją iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę.

Kai dalijatės šiomis sapnasmis su kitais, pradedate jausti empatiją kitiems ir palaikyti juos sunkiais laikais.

Kitos mokslinės teorijos apie tai, kodėl žmonės sapnuoja

Be aukščiau paminėtų teorijų, yra keletas kitų, kurios taip pat komentuoja…