Sąmoningas klausymas | Miegas

Ar kada nors girdėjote, kad kažkas jums ką nors pasakė, bet jūs iš tikrųjų neklausėte? O gal girdėjote juos, bet iš tikrųjų nesupratote, ką jie sako? Sąmoningas klausymasis yra svarbus bendravimo įgūdis, kuris gali padėti mums skirti visą dėmesį ir tikrai suprasti, ką sako kitas žmogus.

O gal jums buvo pasakyta, kad esate puikus klausytojas, bet jūs tikrai nežinote, ką tai reiškia. Būti dėmesingu klausytoju reikalauja susikaupimo ir susikaupimo, taip pat gebėjimo būti dabartine akimirka.

Šiame įraše išnagrinėsime sąmoningo klausymosi sąvoką, kaip ją naudoti kasdieniuose ar sudėtinguose pokalbiuose ir kodėl tai svarbus įgūdis.

Klausymas: meno forma

Vidutinis žmogus kalba apie 125–150 žodžių per minutę, o mes galime klausytis vidutiniškai 400–500 žodžių per minutę greičiu. Tai reiškia, kad kai kas nors su mumis kalba, mes apdorojame žodžius daug greičiau, nei jie gali mums juos duoti.

Štai kodėl klausymas yra tokia meno forma. Svarbu ne tik išgirsti žodžius, bet ir giliai juos suprasti. Veiksmingiausias būdas tai padaryti yra dėmesingas klausymasis.

Sąmoningo klausymo pagrindai

Aktyvus klausymasis atsirado XX amžiaus ketvirtajame ir šeštajame dešimtmečiuose kaip konsultavimo technika, kai klausytojas atkreipia dėmesį ir interpretuoja žodinius ir neverbalinius pranešimus, siekdamas suprasti kalbėtojo jausmus ir prasmę.

Ilgainiui aktyvus klausymasis tapo populiariu bendravimo būdu versle, švietime ir tarpasmeniniuose santykiuose. Sąmoningas klausymasis, kuris yra aktyvaus klausymosi forma, yra sąmoninga praktika, kai sutelkiate dėmesį į buvimą ir dėmesingumą tam, ką kažkas sako.

Įdėmiai klausydamiesi, atidžiai kreipiate dėmesį į kalbantį asmenį, stebite jo kūno kalbą ir balso tonalumą ir svarstote, kaip tai, ką jis sako, gali sukelti jo jausmus. Jūs taip pat apmąstote sakomų žodžių poveikį ir bandote suprasti, ką jie iš tikrųjų bando pasakyti, net jei tai neatsispindi iš tikrųjų sakomuose žodžiuose.

Kai esame atidūs klausytojai, klausomės atvirai, be jokių sprendimų ar prielaidų. Taip pat būtinai užduodame aiškinamuosius klausimus, jei kas nors neaišku.

Sąmoningo klausymosi privalumai

Būdamas dėmesingu klausytoju turi daug privalumų. Mes ne tik geriau suprantame, kas yra komunikuojama, bet ir turime galimybę užmegzti tvirtesnius santykius. Žemiau pateikiamas labiausiai paplitusių sąmoningo klausymosi privalumų sąrašas.

Patobulintas bendravimas

Kai žmonės jaučiasi išgirsti, jie labiau linkę bendrauti atvirai ir nuoširdžiai, nebijodami teistumo ar kritikos.

Geresnis supratimas

Kai skiriame laiko iš tikrųjų įsiklausyti į tai, ką kažkas sako, tai suteikia mums galimybę suprasti jo požiūrį.

Padidėjusi empatija

Sąmoningas klausymasis padeda mums būti empatiškesniems ir užjaučiantiems kitus, nes galime geriau suprasti jų emocijas ir jausmus.

Sumažėjęs stresas

Sąmoningas klausymasis leidžia mums būti akimirkoje ir padeda sumažinti stresą bei nerimą sutelkiant dėmesį į dabartį.

Pagerėję santykiai

Aktyviai klausydamiesi ko nors, užmezgame tvirtesnius santykius, nes parodome, kad domimės tuo, ką jie turi pasakyti.

Kaip praktikuoti sąmoningą klausymąsi

Kaip ir daugelis bendravimo įgūdžių, dėmesingas klausymas gali būti lavinamas laikui bėgant. Štai keletas patarimų, kaip praktikuoti sąmoningą klausymąsi:

Neskubėk

Būtinai neskubėkite ir tikrai susitelkite į tai, ką žmogus sako. Paskubėjus gali būti sunku iki galo suprasti, apie ką kalbama, o kalbėtojas pajus užuominą, kad jūs iš tikrųjų neklausote.

Atkreipk dėmesį

Sutelkite dėmesį į kalbėtoją ir jo žodžius. Klausykitės jų vartojamų žodžių ir stebėkite jų kūno kalbą. Ar jie daug gestų rankomis ar kalba švelnesniu tonu? Kaip dažnai jie sako tam tikrus žodžius? Kokius emocinių reakcijų tipus matote?

Parodyk, kad tau rūpi

Leiskite kalbėtojui suprasti, kad įdėmiai klausotės ir domitės tuo, ką jis turi pasakyti. Pripažinkite kalbėtoją linktelėdami ir užmegzdami akių kontaktą. Užduokite prasmingų klausimų, kad parodytumėte, jog esate įsitraukęs į pokalbį.

Venkite blaškymosi

Padėkite telefoną, venkite kelių užduočių ir sutelkite dėmesį į pokalbį. Priešingu atveju negalėsite suprasti neverbalinių užuominų ir kitų svarbių detalių.

Neteiskite ir neteikite patarimų

Būkite atviri ir smalsūs apie kalbėtojo perspektyvą, bet taip pat atsiminkite savo mintis ir nuomones. Neklausykite atsakymo ir stenkitės vengti patarimo ar sprendimo. Vietoj to sutelkite dėmesį į jų jausmų ir požiūrio supratimą. Galite atsakyti tokiomis frazėmis kaip „Aš klausau“, „Papasakok daugiau apie tai“ arba „Ką manote?

Atidus klausymas: žingsnis po žingsnio vadovas

Šiame skyriuje pateikiame scenarijų ir nuoseklų dėmesingo klausymosi vadovą. Šie dėmesingo klausymo pratimai gali padėti jums prisiminti visus galimus scenarijus, kai galite praleisti dėmesingą klausymąsi.

1 scenarijus: Jūsų draugas pasakoja apie sunkią situaciją, kurią išgyvena. Jie jaučiasi priblokšti ir sumišę.

1 veiksmas: įsitikinkite, kad esate patogioje aplinkoje. Raskite ramią vietą atsisėsti, išjunkite bet kokius trukdžius ir keletą kartų giliai įkvėpkite, kad atsipalaiduotumėte.

2 veiksmas: pasiruoškite klausytis. Atverkite savo protą ir širdį kalbėtojui ir būkite pasirengę iš tikrųjų klausytis. Tai reiškia, kad nėra jokių sprendimų ar prielaidų; tik empatija ir supratimas.

3 veiksmas: parodykite, kad esate susižadėję. Naudokite kūno kalbą, veido išraiškas ir linktelėkite, kad parodytumėte, jog jus domina tai, ką kalba pašnekovas. Tikslingas dėmesys padės tai padaryti natūraliai.

4 veiksmas: Užduokite prasmingus klausimus. Jei yra kokių nors neaiškių dalykų arba norite sužinoti daugiau, užduokite klausimus, kurie parodytų jūsų supratimą.

5 veiksmas: atidžiai klausykite. Atkreipkite dėmesį į bet kokius neverbalinius signalus ir atkreipkite dėmesį į kalbėtojo balso toną ir žodžių pasirinkimą.

6 veiksmas: apibendrinkite ir apmąstykite. Kai kalbėtojas baigs, skirkite šiek tiek laiko apibendrinti, kas buvo pasakyta, ir pateikite savo pamąstymus apie pokalbį. Tai leidžia kalbėtojui suprasti, kad jūs tikrai klausotės, ir suprasti jo požiūrį.

2 scenarijus: įsivėlėte į karštą ginčą su kolega dėl projekto.

1 žingsnis: giliai įkvėpkite. Pastebėkite savo fizines reakcijas ir kelis kartus giliai įkvėpkite, kad išliktumėte ramūs.

2 veiksmas: pabandykite nukreipti dėmesį nuo ginčo. Užduokite atvirus klausimus ir pabandykite nukreipti dėmesį nuo nesutarimų. Tai gali būti sunku padaryti iš karto, bet tai gali padėti pajudinti pokalbį į priekį. Jums gali tekti paprašyti šiek tiek laiko aptarti situaciją vėliau.

3 žingsnis: nepriimkite dalykų asmeniškai. Priminkite sau, kad šis nesutarimas susijęs su projektu, o ne dėl asmeninio puolimo. Būkite atidūs savo mintims ir jausmams, bet neleiskite jiems užtemdyti jūsų sprendimo.

4 žingsnis: klausykite su empatija. Atvėsę atidžiai įsiklausykite į kito žmogaus požiūrį. Klausykitės atvirai ir domėkitės jų požiūriu. Anksčiau galbūt buvote per daug susikoncentravęs ties savo perspektyva; tai galimybė padaryti tam tikrą pažangą.

5 veiksmas: kalbėkite tiesą. Išgirdę kito žmogaus požiūrį, pasidalykite savo mintimis. Kalbėkite maloniai ir pagarbiai, būkite atidūs kito žmogaus jausmams. Sąmoningas klausymas nereiškia, kad turite tylėti; svarbu ir save išreikšti.

6 veiksmas: raskite bendrą kalbą. Raskite tai, dėl ko galite susitarti ir remtis tuo. Tai gali padėti sumažinti įtampą ir sukurti pozityvesnę atmosferą.

3 scenarijus: tarpininkaujate kilus nesutarimui tarp dviejų mylimų žmonių.

1 veiksmas: nustatykite problemą.…