Artimo žmogaus netektis gali būti labai įtemptas ir traumuojantis laikotarpis. Nors netekties įveikimas gali būti labai asmeniška patirtis, yra keli pagrindiniai ir universalūs netekties ir sielvarto proceso etapai. Šių žingsnių žinojimas gali padėti įveikti sielvartą dėl mylimo žmogaus netekties.
1 ŽINGSNIS: LEISKITE JAUSMAMS
Susidorojimas su mylimo žmogaus netektimi sukelia beveik visas įmanomas emocijas. Būna atvejų, kai atrodo, kad vienu metu užvaldo daugiau nei viena emocija, ir galite jaustis taip, tarsi „išprotėtumėte”. Natūralu taip jaustis, nes normalu patirti daugybę skirtingų jausmų.
Netekties ir sielvarto metu švelniai priminkite sau, kad jūsų jausmai yra jūsų ir jie yra normos ribose. Jūsų procesui svarbu suprasti, kad nėra „teisingų” ar „neteisingų” jausmų, susijusių su mylimo žmogaus netektimi.
2 ŽINGSNIS: SUSIRASKITE PARAMĄ
Nors susidorojant su netektimi gali pasitaikyti akimirkų, kai norėsite pabūti vieni, svarbu aplink save suburti paramos grupę tiems momentams, kai jos gali prireikti. Draugai, šeima, dvasininkas ar rabinas, galbūt terapeutas – tai žmonės, į kuriuos galima ir reikia kreiptis sielvarto proceso metu. Šie asmenys gali būti emocinės paramos šaltinis ir, jei reikia, padėti patenkinti fizinius poreikius. Mirus mylimam žmogui, išgyvenančiojo gyvenime dažnai lieka didelė skylė, kurią bent laikinai gali užimti paramos komanda.
3 ŽINGSNIS: LEISKITE GEDĖTI
Netektis ir sielvartas yra procesas. Svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus savaip susitvarko su netektimi. Negalite nustatyti laiko limito savo sielvartui. Privalote leisti sau išgyventi sielvarto etapus, kai jie atsiranda.
Elisabeth Kubler-Ross savo knygoje „Apie mirtį ir mirimą” aprašė penkias sielvarto stadijas. Kiekvienas etapas yra unikalus ir nebūtinai išgyvenamas eilės tvarka. Prie etapų taip pat galima grįžti. Šios stadijos yra šios:
Neigimas: Iš pradžių jūsų išgyvenimai yra nesuprantami. Jums neįmanoma patikėti, kad mylimo žmogaus netektis yra tikra, ir galite būti nejaukiai nusiminę dėl šios patirties.
Pykčio: Kai situacijos tiesa pradeda įsigalėti, normalu jausti pyktį ir įniršį. Šis pyktis gali būti nukreiptas į save, mylimą žmogų už tai, kad jis jus paliko, gydytojus už tai, kad neišgydė jūsų mylimo žmogaus, ar net į Dievą.
Derybos: Neretai netektį išgyvenusieji bando susidoroti su netektimi bandydami derėtis, dažniausiai su aukštesniąja jėga. Nenustebkite, jei pastebėsite, kad bandote sudaryti sandorį su Dievu „jei tik”.
Depresija: Apimantis liūdesys, kurį jaučiate, yra normalus ir daugeliu atvejų netruks amžinai. Įprasta jaustis taip, tarsi gyvenimas niekada nebebus toks pat.
Priėmimas: Nors šis paskutinis netekties ir sielvarto etapas vadinamas „susitaikymu”, tai reiškia susitaikymą su netekties baigtumu ir judėjimą į priekį. Tai nereiškia, kad retkarčiais negalėsite sugrįžti prie kai kurių iš pirmiau išvardytų etapų, bet veikiau tai, kad netekties skausmas taps labiau mana
4 ŽINGSNIS: PRIIMTI GYVENIMĄ
Autorius Davidas K. Switzeris savo knygoje „Sielvarto dinamika” kalba apie būtinybę iš naujo atrasti savo gyvenimą: Sielvarto šaltinis, skausmas ir gijimas. Nors netekties skausmas yra tikras ir turi būti jaučiamas, ateis laikas, kai turėsite vėl pradėti gyventi savo gyvenimą. Dirbdami įveikdami mylimo žmogaus mirtį, pasieksite, kad mirtį priimtumėte kaip tikrovę. Pamatysite, kad galite judėti į priekį ir priimti gyvenimą be mylimo žmogaus šalia.
Jūsų procesas išgyvenant netektį ir sielvartą priklauso nuo jūsų pačių. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į netekties įveikimą. Visų pirma būkite geri sau ir žinokite, kad vieną dieną atsibudę pamatysite, kad skausmas mažesnis ir gyvenimas gali tęstis.