Ar kai einate miegoti, kada nors jaučiate, kad bandote žiovauti, bet negalite? Kaip bebūtų keista, žiovulys yra daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, mes visi tai darome, ypač kai esame pavargę. Bet koks to tikslas ir ką turėtume žinoti apie žiovavimą, ko dar nežinome? Pirma, tai svarbesnė kūno funkcija, nei daugelis iš mūsų galvoja. Pavyzdžiui, jei kada nors pastebėjote, kaip ašarojate, kai žiovaujate, taip yra dėl to, kad raumenys, sukeliantys ašaras, yra ištempti ir įtempti.
Tikriausiai jau žinote, kad tai neįtikėtinai užkrečiama – juk galime pastebėti, kad čiaudėjame vien apie tai pagalvoję, jau nekalbant apie čiaudėjimą iškart po to, kai pamatome, kad tai daro kažkas kitas. Kitaip tariant, tai ne tik kažkas, ką darome, kai mums nuobodu ar mieguista. Štai kodėl žiovulys yra daug didesnis.
Kodėl žiovulys mums toks svarbus?
Pagrindinė priežastis, kodėl turime taip dažnai žiovauti, yra palaikyti vėsesnę smegenų temperatūrą. Kai smegenų temperatūra pradeda perkaisti arba pakilti virš vidutinės, žiovulys padeda reguliuoti ir neutralizuoti šią temperatūrą. Jei esate toje pačioje aplinkoje kaip kažkas, kas žiovauja, ir pradedate žiovauti, taip yra todėl, kad jūsų abiejų smegenų temperatūra yra panaši į buvimo toje erdvėje. Žiovulys taip pat leidžia jūsų kūnui išsitiesti, padidina veido kraujotaką ir plečia sąnarius, audinius ir raumenis.
Nors tyrimai apie žiovavimą tęsėsi šimtmečius, bent vienas tyrimas teigia, kad užkrečiamas žiovulys yra susijęs su tuo, kaip mūsų emocijos yra nesąmoningai susietos su aplinkinių emocijomis. Tiesą sakant, teorijos apie žiovavimą siekia net senovės Graikiją. Hipokratas tikėjo, kad žiovulys yra būdas išleisti orą, kuris kitu atveju sukeltų karščiavimą. Kita teorija, žinoma kaip Thompsono kortizolio hipotezė, teigia, kad mūsų žiovulio priežastis yra kortizolio, streso hormono, padidėjimas.
Kas yra dažnas nepilnas žiovulys?
Žinoma, yra atvejų, kai žiovulys gali būti nuolatinė problema. Vienas iš pavyzdžių yra, kai negalite gerai žiovauti, o tai atsitinka, kai ruošiatės žiovauti, bet jūsų burna staiga užsidaro, nespėjus ją ištraukti. Dažnas nepilnas žiovulys taip pat gali būti streso ir (arba) nerimas, dėl kurio veido ir kitų kūno vietų raumenims bus sunku tinkamai išsitempti ir atsipalaiduoti.
Ar jaučiate, kad negalite tinkamai žiovauti? Jei taip, tai galimas jūsų nervų sistemos disfunkcijos požymis. Nesugebėjimas užbaigti žiovulio rodo, kad tai normaliai neišstumia energijos iš jūsų nervų sistemos, o tai gali sukelti nesveiką energijos kaupimąsi. Kai jaučiatės ramūs, patogiai ir santykinai be streso, jūsų nervų sistemai lengviau paleisti šią energiją, nes nejausite tokio susijaudinimo, kokį jaustumėte patirdami stresą.
Kaip galite priversti save žiovauti, kai negalite?
Kai kurie žmonės gali kovoti su pernelyg dideliu žiovavimu. Jei esate vienas iš tų, tikriausiai peržiūrėjote „Wikihow“, kad pamatytumėte, kaip gilus kvėpavimas, skysčių laikymas, vėsinimas, išėjimas į lauką ir daugiau miego gali padėti jums rečiau žiovauti. Bet ką daryti, jei išgyveni priešingai, kai taip norisi žiovauti, bet negali? Vėlgi, tai rodo, kad jūsų autonominė nervų sistema neveikia taip, kaip turėtų. Nusivylimas, kurį jaučiate tinkamai neužbaigęs žiovulio, vadinamas anhedonija.
Jei nežiovoji, kai tai daro kažkas kitas, kas tada? Na, mes nekenčiame jums to laužyti, bet tai gali būti ženklas, kad esate psichopatas. Tyrimai rodo, kad tie, kurie pasižymi psichopatinėmis savybėmis, mažiau linkę žiovauti, kai tai daro kažkas kitas. Taip yra todėl, kad psichopatiją iš dalies apibūdina empatijos trūkumas, o empatija yra pagrindinė emocija, kodėl žiovulys yra toks užkrečiamas. Tačiau tai, kad jūs nežiovaujate tuo pačiu metu kaip kažkas šalia jūsų, nebūtinai reiškia, kad esate psichopatas, nes mes paprastai nežiovaujame, kai matome, kad tai daro visiškai nepažįstamas žmogus.